 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Norint pasiekti tikslą, pirmiausia reikia eiti. H. de Balzakas |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Teatro dienos svečias
Angelė Bražaitė (2017-03-27 23:45:48)
Kovo 27-oji – tarptautinė Teatro diena. Ta proga mūsų gimnazijoje apsilankė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai – Silva Genovaitė Povilaitytė bei Vladas Baranauskas. Silvija Povilaitytė, dar kitaip nemirtingoji Merlin Monro – amžinai balta suknele ir saulės geltonio garbanomis – mūsų abiturientų šimtadienių vyriausioji režisierė, įkvėpėpėja, scenaristė, pati tikriausia Melpomenė. Ji pasikvietė savo gerą bičiulį, scenos partnerį, ilgametį ŠDT aktorių, muzikinių -literatūrinių vakarų vedėją, fotografą, kolekcionierių Vladą Baranauską maloniai pabendrauti su daukantiškiais apie gyvenimą kaip nesibaigiantį teatrą.
Švarko atlapus pasipuošęs ryškiu šaliu, pasirišęs elegantišką peteliškę, malonusis svečias įdomiai pratrūko pasakoti apie savo keistas kolekcijas (nuo saldainių popierėlių, įskilusių taurelių, įvairiausių skėčių, šalikų iki asmeninių šaržų, škicų, portretų… Pastarųjų nedidelė ekspozicija iš beveik 200 turimų portretų šią savaitę pateikta apžiūrai gimnazijos skaitykloje. Sužinojome, kad aktorių su dailininkais sieja sena draugystė. O meilė teatrui, moterims, šeimai, kelionėms – tik dar viena aistra. Ne mažesnė aistra svečią sieja su grožine literatūra, užmegztos pažintys su rašytojais, ne kartą giliai domėtasi jų biografijomis, rengti teminiai vakarai, susitikimai, literatūrinės kompozicijos.
Žodis po žodžio ir paaiškėjo, kad ponas Vladas yra „tikras“ Seinų vyskupo, romantinės poemos šedevro „Anykščių šilelio“ autoriaus – Antano Baranausko „vaikaitis“. Kai salėje pasigirdo klausimas apie tai, ar gali tai būti tiesa, svečias gudriai nusišypsojo ir leido mums suprasti, kad jiedu esą ne vien bendrapavardžiai, bet abu smarkiai mėgę jaunystėje matematiką, literatūrą ir abu esą tikri aukštaičiai. Suprantama, pataikėme ant aktoriaus favorito, todėl sužinojome ir keletą pikantiškų faktų iš poeto gyvenimo. Paaiškėjo, kad Antanas Baranauskas pirmas užsibrėžė išversti į gimtąją kalbą Šventąjį Raštą (romantinė poema jau buvo sukurta). Buvęs nepaprasto darbštumo, todėl stovėdamas arba klūpėdamas po 16-17 valandų kasdien praleido prie Biblijos vertimo darbo. Taip ir numirė netikėtai be paskutinio patepimo…
Vladas Baranauskas kalbėjo ir apie lietuvišką humorą, minėdamas Petro Cvirkos romaną „Frank Kruk“, kuriame dominuoja lėkštas liaudiškas humoras apie graborių ir kiaules. Jo nuomone, ir šiandien tas prastas liaudiškas humoras nėra juokingas, todėl apskritai neverta žiūrėti lietuviškos TV laidų… Susitikimui baigiantis aktorius paskaitė žydelio kalbą iš Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ bei Antano Baranausko anykštėniškas mintis iš atminties.
Buvo malonu iš arčiau susipažinti ir pabendrauti su ryškiomis mūsų miesto teatralų figūromis – dvasingomis, kūrybiškomis asmenybėmis. Netradicinis susitikimas - pamoka pralėkė akimirksniu – tarsi šviežaus pavasariško vėjo gūsis. Palankaus Jums vėjo, mieli teatralai!