 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Jei ruošiatės išmesti iš namų dėžes su senais daiktais, nežiūrėkite, kas tų dėžių viduje. Nes priešingu atveju, neliks ką išmesti... |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Paskaita apie eleganciją ir stilių neverbalinėje aplinkoje
Dailės mokytoja Elida Ignatavičienė, technologijų mokytoja Regina Vaitkevičienė (2015-11-25 14:32:56)
Lapkričio 24 dieną mūsų gimnazijoje vykstant dailės ir technologijų savaitės renginiams lankėsi Šiaulių universiteto Ugdymo sistemų katedros docentė Loreta Bartkevičiūtė-Valienė. Menininkė kuria liturginius rūbus, vėliavas, togas, skraistes aukštųjų mokyklų rektoriams. Liturginių rūbų kolekcijos sukurtos Lietuvos, Australijos, Airijos, Gambijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Indijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos, JAV, Vatikano, Prancūzijos, Ispanijos, Filipinų, Vietnamo, Puerto Riko, Šveicarijos bažnyčioms. Autorė yra surengusi personalines parodas Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose miestuose. Visi kūrybinių darbų ornamentai puošti rankiniais dygsniais. L. Bartkevičiūtė-Valienė yra Italijos Šv. Kazimiero ordino Garbės dama. Šv. Kazimiero ordinas vykdo visuomeninę kultūrinę ir labdaringą veiklą. Autorė gimnazijoje skaitė paskaitą „Elegancija ir stilius neverbalinėje kalboje“.
Mokiniai ir mokytojai klausėsi pasakojimo apie elegantišką ir tinkamą žmogaus elgesį viešojoje erdvėje. Etiketas - vienas seniausių kultūros reiškinių. Pagarba, palankumas kitam žmogui, mandagumas, orumas, padorumas, tai moraliniai principai, slypintys etiketo turinyje ir išreiškiami subtilia elgesio forma. Paskaitoje sužinojome, kaip laikantis etiketo normų elegantiškai stotis ir sėstis ant kėdės, gražiai ir lengvai laikyti rankas ir kojas, valdyti veido mimiką, šypsotis ir savo žvilgsniu skleisti gerumą ir nuoširdumą.
Buvo aptarta ir pademonstruota praktiškai, kaip reikia taisyklingai sveikintis. Seniausiais laikais susitikę du vyrai ištiesdavo vienas kitam rankas atvirais delnais parodydami, kad neturi ginklų. Antikos laikais vyrai imdavo vienas kitą už alkūnių ir delnu braukdavo ranką iki pat kito vyro riešo - taip buvo tikrinama, ar pašnekovas savo rankovėje neslepia durklo. Iki mūsų laikų išliko įprotis kratyti ranką to, su kuriuo sveikinamasi - mat taip seniau buvo bandoma iškratyti iš pašnekovo rankovės likusius ginklus. Įprotis paduoti moteriai ranką atsirado Renesanso metu, kai Europos aukštuomenės tarpe išpopuliarėjo šokiai. Tačiau tada vyrai tik pirštų galiukais liesdavo moters pirštų galiukus. Tradicija bučiuoti moterims rankas atsirado XVII-XVIII a. Ispanijos karališkajame dvare, kur ištiesta pabučiavimui aukštuomenės moters ranka reiškė palankumą jai pasiruošusiam tarnauti džentelmenui. Bučiuojama buvo ne pati moters ranka, bet žiedai, esantys ant jos pirštų, nes žiedo - akivaizdžiausio valdžios simbolio - pabučiavimas reiškė nuolankumą ir ištikimybę, o toks bučinys tais laikais trukdavo net keletą minučių. Visi esantys paskaitoje buvome sužavėti lektorės žiniomis, elegancija, draugišku bendravimu su auditorija.
