 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| If you can't be a good example, then you'll just have to be a horrible warning. Catherine Aird |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Nenutrūkstanti draugystė
Amanda Margytė, Aistė Vilčiauskaitė, Irmina Žilinskaitė, II klasės mokinės (2015-05-27 09:41:11)„Iš kur ji mums lūposna įdėta? Iš kur? Iš tavęs, Lietuvos kaime <...> Iš ten, kur ji ujama miestų bromose ir dvarų palociuose buvo teradusi prieglobstį po tavo, Lietuvos sodžiau, šiaudiniu stogu ir kur, anot Simono Daukanto, „it žalia bruknelė nuo žiemos speigų apšarmojusi težaliavo“. Taip mes pradėjome savo meninę kompoziciją Daukanto skaitymuose. Jau antrus metus dalyvavome tradiciniame renginyje, kuris vyko Kretingos Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje. Visada malonu susitikti su Lietuvos Simono Daukanto vardo mokyklomis, dalyvauti etnokultūriniame sambūryje. Daukanto žodis atgyja per kalbą ir dainą. Mes papasakojome, ką Daukantas rašė „Dainės žemaičių“ pratarmėje apie lietuvių liaudies dainų skambesį ir prasmę. Dainavome pasirinktas liaudies dainas, kad atskleistume jų lyriškumą ir grožį. Kiti dalyviai lygino Daukanto ir Baranausko miško aprašymus, skaitė savo kūrybą apie S.Daukantą, deklamavo lietuvių poetų eiles.
Renginio šeimininkai ne tik šiltai priėmė, pavaišino pusmarškone koše, bet suorganizavo ir liaudišką vakaronę. Pasistiprinusius linksmino Kretingos kultūros centro liaudies muzikos grupė „Kitep“, vadovaujama muzikos mokytojos Vitalijos Valeikienės, ir visus kvietė šokti. Visi smagiai pasišokę aplankėme šio renginio simbolį, prieš trejus metus pasodintą ąžuoliuką, prie kurio įsiamžinome. Atsisveikinę su kretingiškiais, aplankėme „Olando kepurę“, pasisveikinome su jūra. Pagarba gimtajai kalbai skatina meilę Lietuvai. O neišvažiavę nepamatysime ir pavasariško Lietuvos grožio. Grįždami namo, dalinomės įspūdžiais, žiūrėjome nuotraukas ir planavome kitų metų kelionę.