 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Reputacija - kaip pinigai: lengviau užsidirbti, nei išlaikyti. Samuel Butler |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Metas pakeisti požiūrį į kompiuterius
L. Narbutienė, G. Špukienė (2014-10-30 15:52:28)Mūsų dienų žmogus - technologijų žmogus. Jį nuolat supa šiuolaikinės technologijos ir darbe. Todėl mokykla, pajėgianti paruošti žmogų sėkmingai praktinei veiklai, daug dėmesio skiria mokyti vaikus dirbti kompiuteriu, padėti kultūringo santykio su moderniomis technologijomis pagrindus, o svarbiausia - ugdyti strateginį mąstymą bei kūrybiškumą. Galbūt kai kam atrodytų, kad kūrybiškumas ir kompiuteris - nesuderinami dalykai? Juk kiekvienas iš mūsų neretai išgirsta, kad kompiuteris - daugybės mokymosi nesėkmių šaltinis: raštingumo, kūrybiškumo stokos, nesugebėjimo susikaupti, net knygų neskaitymo. Žinoma, šios problemos iš tiesų egzistuoja, tačiau kas kaltas - kompiuteris ar netinkamas jo panaudojimas?
Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius V. Kantauskas jau seniai pastebėjo, kad švietimo sistema dažnai nukenčia dėl pernelyg didelio atotrūkio nuo mūsų dienų realybės. Direktorius aktyviai diegia naujausias technologijas į mokyklos kasdienybę ir tai leidžia rytojaus mokyklą pamatyti šiandieninėje Simono Daukanto gimnazijoje. Žinoma, tam skiriama ir daug lėšų. Visi pagrindinių mokymo dalykų kabinetai aprūpinti modernia technika: kompiuteriais, projektoriais, net interaktyviomis „Smart“ lentomis. Suprantama, ir mokytojai nuolat ieško naujų galimybių tinkamai panaudoti šiuolaikinę techniką. Viena naujausių idėjų – interaktyvios individualizuotos ir diferencijuotos lietuvių kalbos užduotys, kurias mokiniai labai pamėgo, nes jos skatina mąstyti, yra vaizdingos, jas galima atlikti daugybę kartų. Šios užduotys sukurtos bendradarbiaujant su KTU docentu Kaziu Baniuliu, kuris yra programos „TestTool“ (liet. – „Užduočių kūrimo įrankio“) autorius. Dėstytojo K. Baniulio nuomone, šios užduotys skatina mokinį savarankiškai rasti sprendimų kelią, tai yra ugdo strateginį mąstymą arba perfrazuojant seną posakį „Nesisuksi – negyvensi“ išmoko ir suktis, ir gyventi, ir, visų svarbiausia, tai daryti dorai.
Natūralu, kad sukūręs naują mokomąją medžiagą žmogus nori pasidalyti ja su kolegomis ir kolektyviai siekti švietimo sistemos tobulėjimo. Todėl 2013 metais šių užduočių kūrėjos mokytojos L. Narbutienė ir G. Špukienė vedė seminarą miesto lietuvių kalbos mokytojams, per kurį seminaro dalyviai buvo ne tik supažindinti su užduotimis, sukurtomis naudojant programą „TestTool“, bet ir patys išmoko jas kurti.
Šiemet respublikos mokytojams Ugdymo plėtotės centras pasiūlė sukurti trumpųjų stažuočių programas. Svarbiausias šių pedagogų stažuočių Lietuvoje tikslas - suteikti galimybę mokytojams stažuotojams susipažinti su kitų mokyklų ir mokytojų gerąja patirtimi. Į Simono Daukanto gimnaziją atvyko lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dalė Bukevičienė iš Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos. Per stažuotę mokytoja susipažino su interaktyvių individualizuotų ir diferencijuotų užduočių kūrimo teorija, nuotoliniu būdu, naudodama Adobe Connect programą, bendravo su KTU docentu K. Baniuliu, kuris papasakojo apie pozityvią užduočių įtaką mokantis. Taip pat stažuotoja stebėjo lietuvių kalbos pamokas, kurias vedė mokytojos L. Narbutienė ir G. Špukienė. Per šias pamokas mokiniai atliko užduotis, sukurtas su „TestTool“ programa. Mokytojos D. Bukevičienės teigimu, tokios stažuotės yra labai naudingos, nes leidžia artimiau susipažinti pedagogams, nuoširdžiai bendrauti ir bendradarbiauti – dalijimasis gerąja patirtimi pakyla į aukštesnį lygmenį, nes tampa artimesnis, nuoširdesnis.
Be abejo, galimybių panaudoti kompiuterį mokantis yra didelė įvairovė. Kiekvienas mokytojas gali surasti savąjį kelią į sėkmingą šiuolaikišką mokymą. Tikėtina, kad keičiantis požiūriui į kompiuterį ir jam vis labiau tampant ne pramogos, o mokymosi priemone bus lengviau kovoti ir su mokymosi nesėkmių priežastimis.