Pamokų laikas |
---|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
Mintis |
---|
Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus. N. Gogolis |
Mūsų partneriai |
---|
Steigėjai |
---|
Gimnazistai susitiko su Afganistane tarnavusiais kariais
Vaida Tverijonienė (2013-02-22 12:09:12)Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai, lydimi istorijos mokytojo Romaldo Ivanausko, dalyvavo susitikime su Afganistane kariavusiais kariais – Ernestu Kuckailiu ir Valerijumi Šereliu. Susitikimas vyko Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.
E. Kuckaitis – vienas iš pirmųjų atkurtosios Lietuvos kariuomenės savanorių, vienas iš Jėgerių bataliono kūrėjų, pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis-02“ Afganistane ryšininkas, kulkosvaidininkas, Irako karo akademijos instruktorius, Žvalgų mokyklos kovinio rengimo instruktorius, Sausumos pajėgų Juozo Lukšo mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas. Jis – vienas iš dešimties kariuomenės parinktų pavyzdžių jaunuoliams, norintiems tapti profesionaliais kariais.
E. Kuckaitis pristatė 2012 metais išleistą prisiminimų knygą „Trispalvio erelio skrydis. Eskadrono „Erelis-02“ misija Afganistane 2002-2003“, kurioje aprašomi jo, kaip kario prisiminimai apie pirmąją mūsų šalies kariuomenės kovinę misiją.
Nenuostabu, kad klausytis tokio kario pasakojimų, išgyvenimų tolimuosiuose kraštuose – tikras malonumas.
Susitikimo metu E. Kuckailis ir V. Šerelis pasakojo apie misiją Afganistane, apie gyvenimo kasdienybę, darbą, pavojus, tykančius kiekviename žingsnyje. Kariai prisiminė pirmuosius patruliavimus pėsčiomis, kitas įdomias ir jaudinančias užduotis, apie nuolat girdimus šūvius ir sprogimus.
Kariai prisiminė susitikimus ir su vietos gyventojais. Vieni juos sutikdavo labai priešiškai, kiti – atvirkščiai - draugiškai. Lietuviams teko patirti vietinių gyventojų pyktį: kariai buvo apmėtyti daržovėmis, nedideliais akmenimis.
Nepaisant priešiško nusistatymo, kariams pavyko rasti bičiulių. Pasirodo, tokios draugystės karo siaubiamame krašte labai reikalingos. V. Šerelis mena, kad buvo atvejų, kai vietiniai gyventojai perspėdavo lietuvius apie gresiančius pavojus, rengiamus išpuolius.