 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje. M. Servantesas |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Kūrybinės dirbtuvės su architektais
Elida Ignatavičienė, dailės mokytoja (2013-01-28 16:10:27)
Mes gyvename tam tikroje aplinkoje, erdvėje, kurią būtų galima sąlygiškai suskirstyti į privačiąją ir viešąją erdves. Privačioji erdvė mus supa namuose, nuosavame kieme, o už jų ribų mes patenkame į viešąsias erdves – aikštes, gatves, skverus, parkus, visuomenines patalpas. Taip mokiniams kūrybinį užsiėmimą pradėjo pagal projektą AKIM mūsų gimnazijoje sausio 25 dieną su kolegomis ir studentais apsilankęs VGTU dėstytojas, architektas Rolandas Palekas. Viešosios erdvės turi traukti žmones, būti jiems patrauklios, įdomios, jaukios. Tačiau taip būna ne visada. Kad viešoji erdvė taptų populiari susibūrimų vieta, kartais nereikia didelių investicijų ir daug kas priklauso nuo į ją užsukančių žmonių.
Architektų komanda susirinkusius moksleivius išprovokavo pasvarstyti, kurias gimnazijos ar jos aplinkos vietas būtų galima pakeisti taip, kad taptų jaukiomis ir patraukliomis, jas transformuoti, pritaikyti kitokioms reikmėms, gal net sukelti aplinkinių nuostabą. Trims gimnazistų grupėms ėmėsi vadovauti ir moderuoti jų kūrybinius ieškojimus svečiai iš Vilniaus.
Pirmoji savo kūrybinius sprendimus pristačiusi grupė visus pakvietė į improvizuotą mokinių grafikos darbų parodą šalia Birutės ir Basanavičiaus gatvių sankryžos esančioje aikštelėje. Kas kartais vyksta šioje vietoje, mokiniams yra žinoma, o šią penktadienio popietę ji trumpam virto parodos erdve, kurioje vaišinomės arbata, kalbinome praeivius, stebinome pravažiuojančių mašinų vairuotojus.
Antroji mokinių grupė šiltą ir jaukią erdvę iš aplinkoje esančių daiktų sukūrė gimnazijos II-ojo aukšto perėjoje. Staiga atsiradę ir ant grindų išdėlioti minkštasuolio fragmentai sukūrė ramybės koridorių, kuriame kvietėme gimnazijos mokinius prisėsti, padiskutuoti ir pasidžiaugti pavasarėjančios saulės spinduliais.
Paskutinė mokinių grupė transformavo III-ojo aukšto erdvę, esančią prie 301 kabineto. Iš vazoninių gėlių, rastų to paties aukšto koridoriuose, buvo sukurta apvali žalioji salelė. Holo erdvė tapo užpildyta, su esminiu akcentu, nuteikianti bendravimui.
Apibendrinant nuveiktus darbus, diskutuojant, buvo prieita prie išvados, kad gimnazijos erdvių patrauklumas, funkcionalumas priklauso nuo mūsų pačių, mokinių. Ar mes išlaikysime tai ką sukūrėme, ar pakeisime, tobulinsime, neardysime?
Nors kūrybinis užsiėmimas užtruko iki vėlyvos popietės, mokiniai skirstėsi patenkinti ir pajutę, kad aplinką galime „prisijaukinti“ patys.