Atvira pamoka: „Dėl ko verta gyventi?“ // Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija

Pamokų laikas
1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ 6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵ 7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰ 8. 14⁵⁰ – 15³⁵ Pamokų laikas trečiadieniais 1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰ 6. 13³⁵ – 14²⁰ 7. 14³⁰ – 15¹⁵ 8. 15²⁵ – 16¹⁰

Pamokų laikas

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵
      7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰
      8. 14⁵⁰ – 15³⁵

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰
      6. 13³⁵ – 14²⁰
      7. 14³⁰ – 15¹⁵
      8. 15²⁵ – 16¹⁰

Mintis
Mes mieliau pripažįstame savo elgesio klaidas negu mąstymo. J. V. Gėtė

Mūsų partneriai

Steigėjai

Atvira pamoka: „Dėl ko verta gyventi?“

Erika Narbutaitė, IVb klasės mokinė (2012-12-19 15:54:36)

Kadangi esu abiturientė, tai, savaime suprantama, keliu sau daugelį klausimų: kas aš esu, ką turiu nuveikti ir dėl ko verta gyventi. Tokia buvo ir atviros lietuvių kalbos mokytojos Angelės Bražaitės pamokos tema, praėjusį ketvirtadienį. Dviejų garsių poetų - Vytauto Mačernio ir Justino Marcinkevičiaus - kūrybos paralele rėmėmės ir aiškinomės, kas jiems buvo gyvenimo prasmė, kokiomis vertybėmis jie vadovavosi savo kūriniuose. Išsiaiškinome, kad Mačernio klausimai susiveda į vieną: „Kodėl aš pats esu didžiausia paslaptis Visatos slėpinių?“ Vadinasi, jaunas žmogus turi išsiaiškinti daugelį dalykų, kad pažintų pats save ir išspręstų „gyvybės ir mirties lygtis su begale nežinomųjų “. Raiškiai skaitėme ir analizavome keletą sonetų, ieškojome juose problemų, idėjų, temų, vertybių, piešėme indą, pripildytą poeto minčių.

Ne mažiau įdomu buvo analizuoti keletą egzistencinių Justino Marcinkevičiaus eilėraščių, poemų posmų, iš kurių paaiškėjo, jog antrojo mūsų pripildyto „indo“ vertybės yra šios: kalba, tėvynė, žmonės, darbas, kūryba, meilė, gyvenimas, pasiaukojimas.

Atvirą pamoką apibendrino mūsų gimnazijos bičiulis, Šiaulių krašto poetas Jaunius Kulnys, kuris perskaitė mums keletą savo geriausių eilėraščių ir pritarė krikščioniškajai vertybių sampratai: Meilei, Tikėjimui bei Vilčiai, nes tai kertiniai akmenys, be kurių žmogaus gyvenimas netenka prasmės. Taigi aš pati ir mes visi per pamoką supratome, kad jeigu nerandi dėl ko gyventi, tai toks gyvenimas yra beprasmis.

Esu dėkinga lietuvių kalbos mokytojai, svečiui, ir, žinoma, Mačerniui bei Marcinkevičiui, kurie padėjo man atsakyti į daugelį egzistencinių klausimų.

Erika Narbutaitė, IV klasė