Talentų vakaras visiems... // Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija

Pamokų laikas
1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ 6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵ 7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰ 8. 14⁵⁰ – 15³⁵ Pamokų laikas trečiadieniais 1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰ 6. 13³⁵ – 14²⁰ 7. 14³⁰ – 15¹⁵ 8. 15²⁵ – 16¹⁰

Pamokų laikas

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵
      7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰
      8. 14⁵⁰ – 15³⁵

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰
      6. 13³⁵ – 14²⁰
      7. 14³⁰ – 15¹⁵
      8. 15²⁵ – 16¹⁰

Mintis
Tie, kurie skaito knygas, visada valdys tuos, kurie žiūri televiziją.

Mūsų partneriai

Steigėjai

Talentų vakaras visiems...

Benita Ušinskytė, Im kl. mokinė (2012-02-21 16:21:57)

Šiaulių S. Daukanto gimnazijos mokytojos Vilma Ušinskienė ir Alvyda Jusienė surengė talentų vakarą. Jame dalyvavo ir savo talentus atskleidė esami ir buvę mokyklos dainos studijos „Mes galim“ nariai. Kiekvienas rodė, ką sugeba: vieni dainavo, grojo įvairiais instrumentais, kiti savo talentą atskleidė šokdami bei pamokydami šokio ir kitus. Buvusi daugkartinė „auksinio liežuvėlio“ nugalėtoja Kamilė Dargytė dar kartą tarmiškai papasakojo savo istorijas. Net ir mokytojos sukosi iš padėties bandydamos pristatyti savo talentus.

Buvo linksma, įdomu, šiek tiek drovu, bet gera, nes žinojome, kad neišjuoks, palaikys, skaudžiai nekritikuos, o tik paskatins ugdyti talentą. Net ir šį kartą neišdrįsusieji pasirodyti palaikė draugus, pamatė, kad nėra baisu ir galima kitą kartą būti ne tik žiūrovais, bet ir dalyviais. Šis vakaras nenuėjo veltui – atradome naujų talentų, išmokome šokti, dar geriau pažinome kitus ir puikiai praleidome laiką.

Dalyvavusieji šiame vakare parašė daug gražių atsiliepimų, kurie choro vadovę V. Ušinskienę paskatino į tokį talentų vakarą įtraukti ir visą mokyklos bendruomenę.

1. Ko reikia, kad galėtum dalyvauti tokiame talentų vakare?

Visų pirma, žodis „talentų“ vakaras pasako, kad tam reikia talento. Bet talentų būna visokių: vienas gražiai dainuoja, kitas piešia, šoka, groja, o galbūt įdomiai kalba ar tiesiog turi talentą sužavėti ir patraukti kitų dėmesį. Antra, manau, reikia noro ir drąsos, nes tave stebi nemaža dalis mokinių. Jie tave analizuoja, vertina, o tam tikrai reikia drąsos – atsistoti prieš tokią auditoriją ir negalvoti, kad esi stebimas. Turi tiesiog pasijusti laisvai.
Manau, kad drąsos, pasitikėjimo savimi ir pasiruošimo. Bet jeigu gera auditorija, tinka viskas, ką turi.
Norint dalyvauti, galima ir nieko nemokėti, tiesiog palaikyti kitus. Tačiau norint gerai pasirodyti, manau, reikia bent truputį pasitikėti savimi. Juk nėra ko bijoti – visi savi.
Manau, kad reikia būti aktyviam ir draugiškam.
Reikia pasitikėti kitais vakaro dalyviais, jausti vienas kito palaikymą. Turbūt sunkiausia pasirodyti tarp savų, o ne svetimiems, nes nesinori nuvilti savų, tuo labiau, kai visi talentingi ir dažnai supranta daugiau už artimuosius (mamas, tėčius, močiutes) bei tuos, kurie koncertuose būna tik eiliniai stebėtojai.

2. Kokia buvo įsimintiniausia vakaro akimirka?

Išties visas vakaras buvo harmoningas, nors tokia ir buvo jo paskirtis – sukurti harmoniją ir jaukumą tarp visų susirinkusiųjų. Kadangi aš myliu muziką, tai man įsimintiniausios akimirkos buvo tada, kai žmonės atskleidė savo talentus ir ypatingai tie, kurie dainavo. Įdomios buvo jų perteikiamos emocijos, dainos suvokimas (ką kiekvienas iš mūsų darome skirtingai), žinoma, skirtingų vokalų klausymas, visur ir visuomet išsirenkame savo favoritus. Būtent tai ir bandau daryti kiekviename panašiame renginyje. Klausai ir renkiesi, kas artima tavo širdžiai.
Įsimintiniausia akimirka – salsa, mokytojų pasirodymas. Labiausiai patiko Benitos dainavimas. Nesitikėjau, kad ji turi tokį gražų balsą.
Labai sunku išskirti „pačią pačiausią“ akimirką, nes visas vakaras susidėliojo iš daugybės šiltų, mielų, stulbinančių akimirkų. Viena iš įsimintiniausių, kuri lydėjo visą vakarą, tai matyti visus choristus kartu (tiek choro „senukai“, dar nuo „Spalvų gamos“ laikų, tiek naujieji „Mes galim“). Gera matyti, kad vis dar yra išlikusi Vilmutės sukurta dvasia, kuri visus vienija ir turbūt niekada neišdils iš visų atminties. Ilgai neišdils iš atminties ir atsiskleidę talentai – žmonės išdrįso parodyti tai, ką darydavo tik namuose, niekam apie savo turimą talentą nepasakodavo.
Man visas vakaras buvo įsimintinas.

3. Ar reikalingi tokie vakarai-susibūrimai ir kodėl?

Na, šis klausimas man kelia šypseną. Tokie vakarai, mano manymu, turi būti ne tik reikalingi, bet ir privalomi, nes būtent jie ugdo žmogaus meninę vertę, estetinį skonį. Galbūt iki tol žmogus niekuo nesidomėjo, manė, kad tai nėra vertinga, tačiau bet kuris pabuvęs panašiame susibūrime liktų sužavėtas ilgam ir norėtų daryti kažką panašaus, nes tai yra be galo gražu ir turininga visom prasmėm. Galų gale, tokiais vakarais skatinamas bendrumas, draugystė. Taigi tai tikrai yra vertinga ir reikalinga.
Reikalingi todėl, kad visi gali atskleisti save ir parodyti, ką moka. Juk ne visada gauname galimybę parodyti savo talentą, o tokie renginiai leidžia tai padaryti.
Manau, kad labai reikalingi, nes dauguma galbūt nedrįsta atsiskleisti, nors yra ir labai talentingi. O savoje kompanijoje juk drąsiau. Todėl taip galime atrasti naujų talentų.
Reikalingi tam, kad paįvairintume rutiną ir gerai praleistume laiką.
TAIP! Tokie vakarai itin reikalingi. Visų pirma, siekiant atrasti kiekvieno talentą, reikia kabliuko, ant kurio užsikabinus būtų galima išugdyti nemenką talentą. Antra, tai labai vienija choristus. Trečia, tai beprotiškai smagus vakaras. Ketvirta, visi išeina kažko išmokę (aš išmokau salsos ir rumbos žingsnelių). Galima būtų vardyti ir vardyti... ir taip iki begalybės.
Pažinome kitus ir puikiai praleidome laiką.