Piligriminis žygis „Kryžių kalnas - Šiluva“ // Šiaulių S. Daukanto inžinerijos gimnazija

Pamokų laikas
1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ 6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵ 7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰ 8. 14⁵⁰ – 15³⁵ Pamokų laikas trečiadieniais 1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵ 2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰ 3. 9⁵⁰ – 10³⁵ 4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰ 5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵ Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰ 6. 13³⁵ – 14²⁰ 7. 14³⁰ – 15¹⁵ 8. 15²⁵ – 16¹⁰

Pamokų laikas

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      6. 13⁰⁰ – 13⁴⁵
      7. 13⁵⁵ – 14⁴⁰
      8. 14⁵⁰ – 15³⁵

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 8⁰⁰ – 8⁴⁵
      2. 8⁵⁵ – 9⁴⁰
      3. 9⁵⁰ – 10³⁵
      4. 10⁵⁵ – 11⁴⁰
      5. 12⁰⁰ – 12⁴⁵
      Kl. valandėlė 13⁰⁰ – 13³⁰
      6. 13³⁵ – 14²⁰
      7. 14³⁰ – 15¹⁵
      8. 15²⁵ – 16¹⁰

Mintis
Silpnas ne tas, kuris krinta, o tas, kuris kritęs nepakyla.

Mūsų partneriai

Steigėjai

Piligriminis žygis „Kryžių kalnas - Šiluva“

Eglė Šilinskaitė (2011-09-27 15:11:32)

IIm klasės mokinė Eglė Šilinskaitė dalinasi įspūdžiais iš piligriminio žygio:

„Šiais metais jau devintasis piligriminis žygis sukvietė apie 700 žmonių iš visų Lietuvos kampelių. Didžioji žygeivių dalis - tai jauni ir ryžtingi žmonės, nusiteikę įveikti daugiau kaip 70 kilometrų per 3 dienas. Žygis vyko penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.
Žygį vedė pats Šiaulių vyskupas ir Lietuvos kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis. Žygiuojant skambėjo giesmės, dainos, vakarais scenoje buvo rodoma meninė programa, grupių prisistatymai ir kūrenamas laužas. Pirmąja dieną įveikėme dvidešimt kilometrų atkarpą nuo Kryžių kalno iki Rėkyvos ežero. Kai pagalvoji – ne tiek ir daug.

Būdavo dar nesijauti toks pavargęs, tik supranti, kad tavęs laukia dar dvi tokios dienos, ir meldiesi, kad tik nelytų. Užkandi kareiviškos košės, išgeri puodelį karštos arbatos ir eini žiūrėti susirinkusių grupių, organizacijų ar bendrijų pasirodymų. Tik šiais metais buvo išimtis - visi žiūrėjome krepšinio varžybas. Vakare dar pasėdime prie laužo ir tada jau kas į lovytes (miegmaišius), o kas – į svečius - į palapines. Šeštadienio rytą, šeštą valandą, pažadina ne saulutės spinduliai, o džiugūs savanorių šūksniai. Atsikeli, susipakuoji daiktus ir eini pusryčiauti. Po to - rytinės Mišios. Ir su giesme prasideda antroji žygio diena.
Per ją mes ėjome virš trisdešimt kilometrų, kol pasiekėme Kelmės rajone esantį Gauštvinio ežerą, prie kurio ir apsistojome nakčiai. Visa diena pripildyta nuotykių ir naujų pažinčių su žygio dalyviais. Nei vienas Piligriminis žygis neapsiėjo be nuostabių „bobulyčių“ ir „diedukų“, kurie pakelėse maloningai šypsodamiesi žygeiviams dalino obuolius, kriaušes ir kitas sodo gėrybes.
Baigiantis antrajai dienai daugelis jau glostė savo pavargusias ir batų nutrintas kojytes. Bet užvalgius košės grįžo visos jėgos ir mūsų laukė vakaro koncertas gyva muzika bei pokalbiai prie laužo. Nepaisant to, kad naktį pašalome šonus, ryte atsikėlėme šypsodamiesi, nes žinojome, jog šiandien jau paskutinė žygio diena. Puikiai praskriejo ir paskutiniai dešimtys kilometrų. Įžengus į Šiluvos miestelį mus pasitiko mojuojantys ir plojantys žmonės, jautėmės lyg padarę didžiulį žygdarbį.
Nepaisant to, kad skauda kojas, batai sutrynė pūsles, pats jautiesi, lyg būtum kalnus nuvertęs, o tavo veide nuolat švyti šypsena. Grįždamas į Šiaulius tuo pačiu keliu, kuriuo tu ėjai tris dienas, jauti kažkokį virpėjimą. Net keista, kad kelią, kurį pėsčiomis įveikei per tris dienas, su automobiliu įveiki per trisdešimt minučių.

P.S. Tad kitais metais mes tikimės suburti ir mūsų Simono Daukanto gimnazijos žygeivių grupę.