 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Errare humanum est. Seneca |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Advento popietė „Žiemos plunksna“ bibliotekoje
Bibliotekininkos vedėja Jolanta Šilenskienė (2022-12-13 16:37:46)Gruodžio 7 dieną gimnazijos bibliotekoje vyko Advento skaitiniai „Žiemos plunksna“ ir veikla kūrybinėse dirbtuvėse. Pabūti kartu susirinko gimnazistai, kurie neabejingi kūrybinei raiškai ir jų lietuvių kalbos mokytoja L. Narbutienė. Prasmingi skaitiniai padeda pasidalinti su aplinkiniais šilta adventine nuotaika ir didžiuoju Kalėdų
laukimu.
Bibliotekininkė J. Šilenskienė pradėjo skaitymus, čia kuo puikiausiai tiko asmeninės kūrybos skaitymo įrašas Lietuvos radijo laidoje „Vakaro lyrika“. Taip pat supažindino su naujai išleistomis knygomis, kuriose su bendraautoriais publikuoti tekstai tiek prozos, tiek poezijos.
Gimnazistai skaitė sukurtas miniatiūras apie šerkšno gėles, sapnus, iš kurių nesinori išeiti. Evai pristačius miniatiūrų rašymo techniką, visi užsiėmė tekstų kūryba.
Nes gražiausia dovana yra savo siunčiama lūkesčių ir gerumo žinia.
Per Advento skaitinius ir kūrybines dirbtuves ,,Žiemos plunksna" sukurtos
miniatiūros
Už lango papučia šaltukas, sustingdydamas kiekvieną, stovintį lauke. ,,Ir vėl žiema", – tyliai pagalvoju aš. Ji atneša ne tik šalčius, bet ir baltą sniegą. Tą sniegą, kuris džiugina visus - ir didelius, ir mažus. Žiema – tai Dievo dovana tiems, kurių širdys tyriausios!
Patricija Valaikaitė, Im klasė
*
Žiema - tai švenčių, pramogų, susitikimų ir atleidimo metas. Daugiausia švenčių vyksta žiemos laikotarpiu. Bet negalime leisti gražiai nukritusiam ant ledo sniegui mūsų apgauti. Ledas, užklotas sniegu, – spąstai. Jie slepia ledinius orus, pūgas, suprastėjusį matomumą ir slidų kelią. Bet mes galime rinktis, ar ant ledo paslysti, ar eiti kitu keliu…
Anonimas
*
Žiemos plunksna – tai baltas, šaltas žiburėlis iš dangaus ar švelnus prisilietimas prie rankos. Tai šypseną keliantis mažas stebuklas ir pykčio nugalėjimas… Gal kai kam tai tiesiog eilinė žiema. O mane kiekvieną kartą, palikus namus, žiemos švelnumas apgaubia gaiviu oru ir ramuma. Pamačius pirmąsias snaiges širdis ima šokinėti iš džiaugsmo. Juk
tuojau supindės užšalę dangaus lašai.
Anonimas, Ia klasė
*
Vienas rytas pralėkė lyg balta snaigė, nešama stipraus vėjo. Ta snaigė, kuri suposi ore blaškoma vėjo, kol nukrito tau į delną ir paliko nedidelį lašelį, kurį sugėrė švelni oda. Tada tu pasakei: „Tai žiema – graži, šalta ir balta.“
Eva Gaudinskaitė, IIi klasė
*
Krinta lapai, nusidažę saulėlydžio spalvomis. Gamta tarsi sapnas, iš kurio nesinori pabusti.
Įspūdžiai nutiesia kelią, vedantį ten, kur labiausiai nori nueiti. Žiema - tarsi kitas pasaulis, kuriame jauti laisvę ir ramybę.
Rokas Mickus, II i klasė
*
Visur balta - lyg žemė ir dangus susiliejo. Medžiai, namai, mašinos apgaubti baltos skraistės, ledas dengia visą žemę, šerkšnas apvelka visus medžius.
Visur taip balta ir ramu, sniegas minkštas ir purus lyg baltas pūkelis.
Anonimas
*
Rytą, kylant saulei, miškas, padengtas balto sniego patalo, žėri kaip deimantas šviesoje.
Miško takeliu einant, nesigirdi jokio kuždesio - tik tyla ir mintys. Miško takelis traukia vis giliau į gūdumą, kur norisi pabėgti nuo geliančių minčių ir rūpesčių. O eglių ir beržų kvapas sukelia prisiminimus.
Emilė Vaupšaitė, IIi klasė
*
Krinta lapai, nudažyti saulėtekio spalvų. Tarsi sapnas, iš kurio nesinori išeiti. Krinta ir nutiesia rojaus kelią, kuris kviečia eiti link to, ko trokšti labiausiai.
Anonimas
*
Kad ir kaip toli bebūtume, meilė ir vaikystės atsiminimai mus vis tiek sujungs. Ir jokie nauji įvykiai mūsų neišskirs. Po kiek laiko susitikusios prisiminsime vaikystės namus, mažąją Betę, berniuką Lorį, poną Lorensą ir kitus, kurie mus supo, kol buvome mažos.
Prisiminsime visus įvykius, įvykusius ten, ir visas geras emocijas, kurias patyrėme. Mus – Betę, Megę, Eimę ir Džo - visą laiką vienys mūsų maži, jaukūs ir mieli nameliai.
Vaiva Valančiūnaitė, Im klasė
*
Žiema tokia šalta, tokia aštri, bet kartu švelni, lyg paukščio plunksna. Prisėdęs prie stalo su šeima ar prie šiltos liepsnos su arbatos puodeliu, pajunti jos švelnumą.
Gabija Šimkutė, IIIm klasė
*
Snaigė tokia balta, tokia lengva ir vieniša, bet kartu laisvesnė už visus. Ji gyvena šalčio apsupta.
Viena snaigė nekeičia nieko, bet daug snaigių gali pakeisti vaizdą, horizontą, netgi žmonių gyvenimą. Snaigė saugo žmonių ir gamtos meilės paslaptį.
Anonimas
*
Žiemai vos įsibėgėjus, sningant, matau krentantį pulką snaigių. Vos kelis mėnesius žemė miega, užklota baltų, pažeidžiamų snaigių. Žemė minutėlei įgauna dieviškumo, lyg kviesdama tyrinėti besitęsiantį pojūčių rojų…Vis regiu ryto šviesoje blizgančias, krentančias ant šerkšno snaiges, kurios šokdamos kviečia visus į trapų ir džiaugsmingą žiemos pasaulį.
Anonimas
*
Žiema – tai gražiausias metų laikas. Dienos trumpos, naktys ilgos. Lauke šalta, bet gražu.
Sniegas baltas baltas, su giliais pėdsakais ant žemės. Eglės gražiai papuoštos sniego. Namuose laukia eglutė su girliandomis ir žaisliukais. Kieme didelis Besmegenis, nulipdytas vaikų ir suaugusiųjų. Šv. Adventas - džiaugsmingiausias metų laikas. Per Adventą turime daryti gerus darbus, bent mažiausius, šauniai praleisti laiką su šeima ir su draugais.
Egilija Plyniūtė, Ib klasė
*
Žiema – tai pilnas stebuklų ir džiaugsmo metas. Tai tas metas, per kurį praleidžiame daugiau laiko
su artimaisiais ir draugais, dovanojame vieni kitiems dovanų, puošiame kartu eglutę ir gaminame
kartu sausainius.
Anonimas, Ib klasė
