Pamokų laikas |
---|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
Mintis |
---|
Blogas mokytojas pateikia tiesą, geras moko ją rasti. F. A. Dystervegas |
Mūsų partneriai |
---|
Steigėjai |
---|
Vasario 16-ąją šventėme kartu: mokiniai, tėvai ir seneliai
(2011-02-18 22:54:10)Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje vyko I klasių (9 klasių) vakaronė – „Švęskime kartu“. Vakaronės tikslas - pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - Vasario 16-ąją.
Paprastai tokių švenčių paminėjimai vyksta tradiciškai: mokytojas ar mokiniai susirinkusiems salėje papasakoja apie šventės istoriją, prasmę ir t.t., po to mokiniai deklamuoja eilėraščius, dainuoja dainas ir visi išsiskirsto. O mūsų gimnazijos istorijos mokytojas Romaldas Ivanauskas pakvietė Vasario 16-ąją paminėti kitaip. Visos I klasės gavo užduotį - mokėti padainuoti nors vieną lietuvišką dainą bei pasiruošti „tautišką“ stalą, o prie stalų susėsti kartu su tėvais ir seneliais. Į vakaronę buvo pakviestas ŠU humanitarinio fakulteto folklorinis ansamblis „Vaiguva“, vadovaujamas Dianos Martinaitienės.
Gimnazistai antrokai sukūrė filmą - pasakojimą apie Vasario 16-ąją, kryžiažodį bei užduotis „Kas yra kas?“ ir vedė vakaronę. Į vakaronę susirinko visų pirmų klasių mokiniai kartu su tėveliais, mamytėmis, tik senelių buvo nedaug. Vakaronę pradėjo ansamblio „Vaiguva“ skudurininkai. Buvo demonstruojamas filmas - pasakojimas apie Vasario 16-ąją, dainavo „Vaiguvos“ ansambliečiai, gimnazistai sprendė kryžiažodžius, atliko namų darbus - dainavo išmoktas patriotines dainas ir žinoma visi vaišinosi, tai ką buvo susinešę: sūriu, kumpiu, lašinukais, kepta duona, rūkyta dešra, karštomis bulvėmis, gira, kisieliumi ir t.t. Po to dar ilgai tarp klasių vyko lietuviškų dainų varžytuvės, gimnazistai kartu su „Vaiguvos“ ansambliečiais mokėsi šokti lietuvių liaudies ratelius, šokius ir nenorėjo skirstytis namo.
Šventė pavyko. Salė skambėjo nuo mokinių dainų, trepsėjimo, skambaus juoko. Buvo smagu girdėti, kad mokiniai moka tiek daug lietuvių liaudies dainų, taip noriai ir aktyviai šoka liaudiškus šokius ir myli savo kalbą, savo tautos papročius.