 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Kai kurie žmonės drąsūs tik dėl kitų bailumo. I. de Livris |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Mokinių tarybos pirmininko Martyno Tamulevičiaus kreipimasis į gimnazistus dėl mokyklinių uniformų
(2011-02-14 08:35:20)Ar reikalingos mokyklose uniformos? Tai amžinas ginčas, kuriame dalyvauja visi: mokytojai, mokiniai ir jų tėvai.
Mokyklinės uniformos ne vienam sovietinę erą prisimenančiam žmogui siejasi su tamsiu audiniu, raudonomis kaklaskarėmis ir baltomis nėriniuotomis apykaklėmis, kurias tekdavo kaskart prieš skalbiant nuardyti. Atėjus nepriklausomybei uniformų imta kratytis, bet dabar, modernėjant visuomenei, jos ir vėl grįžta į madą.
2010 metais gimnazijos pedagogams, jūsų visų tėveliams buvo pristatyti galimi uniformų pavyzdžiai ir buvo sulaukta teigiamo įvertinimo – net 98 procentai visų apklaustųjų pritarė mokyklinės uniformos pritaikymui mūsų gimnazijoje. Jūs patys buvote anketuojami ir balsų persvara taip pat persisvėrė uniformų naudai. Akivaizdu, gimnazijai gavus prasmingą vardą laikas keistis ir jos bendruomenei.
Tradiciją per pamokas dėvėti uniformą turi ne viena Lietuvos vidurinė mokykla ar gimnazija. Uniformos šiais laikais kardinaliai keičiamos, moderininamos: stengiamasi jas siūti gražias, patogias ir stilingas. Įdomu, jog kai kuriose užsienio šalyse be specialių mokyklinių drabužių pamokos tiesiog neįsivaizduojamos. Taigi kodėl daugelyje užsienio šalių uniformos tampa įprastu ir patraukliu dalyku, ir kodėl jau ne viena Lietuvos mokykla sėkmingai seka jų pavyzdžiu?
Tikriausiai dabar daugumai iš jūsų iškyla tokie klausimai, kaip: argi uniforma negrąžina į jau pergyventus laikus? Ar mūsų mokykloje ji iš tikrųjų reikalinga? Ar uniforma neužgoš mokinių individualumo? Akivaizdu, reikia kalbėti apie tokią uniformą, kuri netrukdytų nei saviraiškai, nei oficialios aplinkos įvaizdžiui. Paieškokime kompromiso. Visų pirma, nusibrėžkime uniformos modelį. Tikriausiai tai neturėtų pakeisti dėvimų batų, kojinių, marškinių ar mokyklinių krepšių (kaip bebūtų keista, tai yra dėvima daugumoje prestižinių Anglijos mokyklų). Vienintelis uniformai liekantis atributas - tai švarkas, megztinis arba liemenė. Tokio tipo apranga, manau,- tai idealus kompromisas tarp taip visus gąsdinančių uniformų ir kiekvieno iš mūsų individualumo išsaugojimo.
Manau, mokyklinė uniforma yra puikus „ginklas“ prieš mokyklos ar kitos įstaigos bendruomenės problemas. Vienoda apranga pirmiausia formuoja tvarkingos mokyklos įvaizdį, kuris, kaip žinia, pritraukia intelektualių ir modernių mokinių kartą ir, kas ypač aktualu, papildo nusipelniusių ir nuoširdžiai savo darbu besidominčių mokytojų gretas. Paminėčiau šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančios socialinės atskirties mažinimą. Mokiniai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali įsigyti madingiausių drabužių, dažnai lieka nuošalyje, o blogiausia, jei dėl to jie tampa net užgauliotojų aukomis. Taip iš dalies sumažintume patyčių problemą. Vilkėdami uniformas galime nebegalvoti, jog mes atrodome prasčiau ar išsiskiriame iš aplinkos. Uniformos - tai tam tikros vienybės tarp visos mokyklos bendruomenės pagrindas, kuris kiekvienam leidžia jaustis lygiaverčiu.
Tai vienas iš būdų, kaip yra kuriama moderni ir patraukli mokykla. Tampa aišku, jog bėgant laikui, keičiantis ir tobulėjant visuomenei, privalome keistis ir mes. Linkėčiau gimnazijos bendruomenei galutinai apsispręsti dėl minėtos uniformos modelio bei pamąstyti kokia spalva geriausiai atspindėtų mūsų gimnaziją.
Atsiliepimus rašykite „Kaktuse“.
Mokinių tarybos pirmininkas
Martynas Tamulevičius