 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Giriasi medis vėjui, kad jo lapai gražiai šlama. |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Paskaita „Mokinių mokymosi motyvacija. Kas užtikrina efektyvų mokinių mokymosi procesą?“
IIm klasės mokinė Aistė Šarkutė (2021-05-31 09:06:08)Gegužės 28 d. II klasių mokiniai turėjo galimybę išklausyti paskaitos „Mokinių mokymosi motyvacija. Kas užtikrina efektyvų mokinių mokymosi procesą?“ Ją pristačiusi Kristina Jurienė pateikė išties naudingų pastebėjimų ir patarimų ne tik gimnazistams, bet ir mokytojams, kurie taip pat susiduria su tam tikrais sunkumais mokymo metu.
K. Jurienė, remdamasi psichologės Barbaros Oakley požiūriu apie mokymąsi, teigė, jog galime save įsivaizduoti kaip konvejerį: nuolat turime mokytis naujų dalykų. Nereikėtų įsikabinti tik į savo įsitikinimus, kad, pavyzdžiui, mokame puikiai spręsti matematinius uždavinius — tai reiškia, kad nesistengiame dėl istorijos. Todėl yra labai svarbus mokinio požiūris į galimybes bei asmeninį augimą ir dirbtinis savęs nestabdymas.
Taigi, ką daryti, kad mokymasis būtų efektyvus? Tam, kad mūsų smegenys įsisavintų medžiagą, reikia mokytis „mažais gabaliukais”, nelyginti savęs su kitais ir nesureikšminti suvokimo greičio, nes lėtesni mąstytojai supranta giliau nei greitieji mąstytojai. Taip pat svarbu atsisakyti pirmojo įspūdžio, ties juo neužsifiksuoti bei įsitikinti, ar suvokimas yra teisingas.
Kadangi fizinė veikla skatina naujų neuronų, ypač svarbių mūsų smegenų veiklai, gamybą, į savo dienotvarkę reikia įtraukti tinkamą fizinį krūvį. Na, o vienas svarbiausių efektyvų mokymąsi užtikrinančių būdų - darbų neatidėliojimas. Kai paliekame darbus paskutinei minutei, mūsų smegenys praneša, kad laukia diskomfortas, kuris yra didesnis už mūsų nenorimo darbo atlikimą. Tad naudingiau yra padaryti darbą anksčiau ir nepatirti nervinės įtampos nerimaujant dėl laiko stokos. Beje, nereikėtų vienu metu atlikinėti kelių darbų, nes informacijos apdorojimas nevyks taip giliai, ir susidaryti kompetencijų iliuzijos, kad informacija yra aiški — nepaudota ji pateks tik į trumpalaikę atmintį.
O tam, kad būtų teigiamai mus nuteikiantis mokymosi procesas, darant užduotis turime „eiti” nuo lengvesnių prie sudėtingesnių ir priimti kritiką iš aplinkos, kuri įspėtų apie klaidas ir augintų mus kaip asmenybes.
Taip pat K. Jurienė aptarė mokymosi motyvaciją kuriančius veiksnius: tikslo turėjimą, iššūkių svarbą rutinoje, dienos planavimo įgūdžius, atpildą už pastangas mokantis. Kad neprarastume motyvacijos, svarbu apdovanoti save už pastangas, nes materialinis ar socialinis atpildas veikia dopamino hormono, lemiančio motyvaciją imtis naujos veiklos, sistemą.
Paskaitos atstovė pateikė mokytojams patarimų, kaip kurti pozityvius santykius su mokiniais. Mokytojas, norintis užmegzti ryšį su vaiku, turi tikslintis dėl mokinio emocinės būsenos, užduoti atvirus klausimus, paskatinti jį bei palaikyti ir įrodyti, kad domisi vaikui iškilusiais sunkumais.
Dėkojame Kristinai Jurienei už naudingą paskaitą ir tikimės, jog mokiniai jau kitus mokslo metus pradės taikydami efektyvų mokymąsi bei motyvaciją kuriančius veiksnius.
