 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. O. Vaildas |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
XVIII-os abiturientų laidos šimtadienio spektaklis „Privalome būti... “
Spektaklio režisierė Eglė Šilinskaitė (2018-02-08 21:08:03)
Spektaklio idėja kilo dar kartą peržiūrėjus R. Banionio filmą „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Filmas privertė susimąstyti apie sovietmečio jaunimą, apie to meto gyvenimo rutiną ir kovą už laisvę. Jame vaizduojamas 1972 metų Kauno gyvenimas, kai už Lietuvos laisvę ir susidegino Romas Kalanta. Gražiai su filmo tematika siejasi ir 2018 metai, kai Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį. Todėl norisi kuo garsiau ir plačiau skelbti apie mūsų, kaip Lietuvos piliečių, laisvę.
Kokia svarbi laisvė prieš 100 metų buvo lietuviui, mums atskleidžia knygos, filmai, muzika. O kaip laisvę ir jos svarbą supranta šiandieninis žmogus? Kaip laisvę supranta jaunuolis, gimęs po 1991 metų įvykių jau laisvoje Lietuvoje? Į šiuos klausimus ir siekėme atsakyti abiturientų spektaklyje. Spektaklyje yra dvi siužetinės linijos: sovietmetis (remiamasi filmu „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ ) ir dabartis (remiamasi gimnazistų gyvenimiška patirtimi ir idėjomis).
Scenoje vaizduojama nepagražinta realybė, atskleidžianti tiek to meto, tiek dabarties ir gėdingus, ir džiaugsmingus momentus išgyvenant laisvę. Sovietmečio jaunuoliai kovojo už tokius dalykus, kurie dabartiniam paaugliui nesuvokiami: mėgstamos muzikos klausymas, laiškų siuntimas į bet kokią šalį ar paprasčiausias susibūrimas su draugais prie laužo. Priešingai dabartinis jaunimas jau sunkiai suvokia, kas ta laisvė: laisvas žodis virsta patyčiomis, nebėra ribos tarp asmeninio ir viešo gyvenimo, žmonės, galvodami tik apie save, per daug susireikšmina. Spektaklis žiūrovus šokiravo savo drąsiomis išraiškomis, nes jaunuoliai be baimės atskleidė tai, su kuo jie susiduria kasdien, kokia laisve jie gyvena šiandien. Visgi finalas ne vieną privertė išspausti ašarą, abiturientai žengė į priekį išsakydami žodžius, kas jiems yra laisvė. Bet svarbiausia, kad spektaklis nė vieno nepaliko abejingo ir privertė susimąstyti. Kai nuskambėjo aplodismentai ir žiūrovai gėlėmis padėkojo jauniesiems aktoriams, dar ilgai visi stoviniavo ir išgyveno spektaklio sukeltas emocijas. Ne vieno dvyliktoko akyse kaupėsi ašaros, suvokus, kad tik šimtas dienų liko, kai jie bus pabaigę gimnaziją ir privalės būti...